nupūsk mane aukso dažais

vabalai visi kaip į saulę
plast plast
ir susiknežins traškančius kūnus;
į mano tarpuakį
į tankiai kamuojančias
auksinio žmogaus mintis
į mažojo švytinčio išperos melą
į bučinį sklendžiantį sau

metafizinį bučinį
kurį iš nežinia kur
atneša vėjas

raštas su intencija –
išliekantis žodis
įspaudas kūrinijoje
gramatiškai taisyklinga žinutė;
paminėkime ir vėjo pakeltus
mergaičių sijonėlius
t.y.
džiaugsminga mina
palydėkime tokį vaizdinį

bobulė sena žaliu švarkeliu
ir sijonu žaliu
kalba lietuviškai
jau tiek ir tiek metų
ji dora –
jos nepriėmė į pisimosi fakultetą
tad sėdim abu prie bažnyčios
ant akmenų karštų kaip jėzaus širdis
ar nuo saulės kuri Afrikoj per teliką kepdavo blynus
kai dar mažas buvau
žiūrėdavau teliką
ir svajodavau apie pisimosi karjerą;
žiūrim kaip keturi vietiniai
spec. rūbų šarvuotėm apsitaisę
plyta po plytos
glaustai ir įtaigiai
svarbiausia lygiai
montuoja grindinį naują
po mūsų kojomis

bobulė sena
nueina sau

stebėtojai
pamainomis dirba
į tarpus visur
kiša sėklas

mėtosi galvos žmonių

ant žolės žaidžia

šokinėja kaip

stroboskopo žiedas

ant sienos galinės

erdvės šios ir laiko

raiška mano vaizdo

veiklumas mažųjų mechanikų

akių duobėse

man duota ne veltui

kaip ir duobutė

tavo smakre

guminė šlepetė
praskyrusi
du pirmus mano kojos pirštus
yra mėlyna
ir kartais
prilaiko visą kūno svorį

Neturiu nei menkiausio supratimo

Kaip dulkinasi paukščiai

Kaip dvi knygos ore

Puslapiais šiurenasi

Pisasi;

Kaip daili maža krūtis

Baltoj plaštakoj spurda

Į dangų kyla

Dulkėta meilės agonija

Dviejų snapuočių

Kaukšėjimas į paširdžius

Aš irgi paukštis

Oda pašiurpusia

Plunksnų durtuvams

Prasivėrusiomis poromis

Saulėj buvęs

Ir tamsų tamsybėse

Bet taip ir

Neišmokęs apie paukščius

nieko

Prašytojas randa atlapaširdį

Ieškotojas randa D.U.K

Viską žinantis randa daug netikslumų

Vaistininkė randa vaistų

Tabletė maivosi delno jūroj

Pirštas rodo smilkinį

Masažuotojas liečia randą

Pasakotojas randa praeitį

Miegas randa kūną

Personažas randą aktorių

Personažas miršta jau pirmam sezone

Aktoriui liūdna

Berniukas randa pornografiją

Mergaitė atranda super galių

Svajingas karštis nubėga jų nugarom

Obelys randa palaimą

Ramybę randa

Jų šakos storos

Bet gal ir vaisių bus daug

O šie sunkūs

Išminčius apverčia akis

Vidinis vaikas jas nuskina

Kai sėdžiu ilgai

Ir skaitau

Kai dangus temsta į puslapius

Įdėmiai skaitau

Ir nejuda kūnas

Sakytum nebūnu

Atskrieja mažas paukštelis

Sparnais plakdamas būtį

Mažas paukštelis

Lyg ašarėlė

Lemputė audros burnoje

Kitados būdavo ietis aštriausia

Dabar tik mažas paukštelis būties