kai naktį prieš miegą
į ranką įkanda širšė
susimąstai kažkiek
pasikeiki truputį

ar kąstų širšė
jei būčiau nėščia pradžių moteris
popiežius prie staliuko kavos
vienišas vaikas po kriauše
ar kąstų

kur mano aplinkojauta
darna su gamta motina;
daug energijos paimta iš žemės
per mažai iš kometų ir vėjo

kokie dėsniai čia dirba
na ir kas, kad ji čiabuvė sienose
(širšė)
įgėlimas tas
visai nieko
kaip mylimosios
kaip žadintuvas į žygį

jei lipčiau į žarijas krosnyje
taip lėtai
viena koja
antra po to
keliais
lyties organais
ir šiaip organais
stuburu
gerkle
pakabukais ant kaklo
akiniais
smilkiniais

pas ką širdy išlįsčiau

Tvirtinimo detalių skyriuje

sukiojau ratukus
tvirtino detalių skyriuje
suprask —
svajoju ant seno betoninio stulpo sodyboje
iškelti vėliavą
vytį
drakoną
arba juodąjį katiną
ką nors raudonam fone kad būtų

sukiojau guminius ratukus
ir mąsčiau kaip įpjauti griovelį trosui
vėliavai reikia troso
man reikia vėliavos
o jai — raudono fono
ratukams buvo 35% nuolaida

taip stovėjau įklimpęs savo fantazijose
vis stingantis ryžto
pasitikėjimo transformacijos vizija
tada praėjai tu
tartum vakuumu
buvai ką tik patenkinusi pirkėją
vienu grakščiu plaštakos mostu į apatinę lentyną
šypsojaisi kažkur man pro petį
viskas pradėjo suktis
v-v-viskas
rodos nustojau kvėpuoti
tapau povandeniniu pirkėju
su dažymo reikmenimis rankose
negalėjau rizikuoti kvėpuodamas
kvailystė —
tavo seksualumas nepajudinamas
net milžinų čiauduliu

laikiau teptuką
pamiršau visas vėliavas
skriemulius ir t.t.
skridau kaip uodas
niekingai — taip
kaip uodas
bet skridau

o tu ėjai skyriais parduotuvės
ir tavo linkiai buvo nepavaldūs fizikai
nepavaldūs viršvalandžiams
plaukai — plazma
nuo burnos lašėjo dailios kraujo kruopos
iš plėštinės žaizdos mano pety

aš sugrįžtu į gyvenimą
ateinu per tavo darbo valandas
kaip dažniausiai būna poetams
vienas ir vargšas
turintis begalę laiko

auksas
saulė
sodas botanikos
man esi tu
nuo vakar
šiandien
nuo dabar
čia
tvirtinimo detalių skyriuje

truputį saldu
ir post romantiškai keista
būti uždarytam su širdadauže
vienam almanache
sakau vis —
mesiu pripratimą vadinti taip
juk širdis nesudaužoma
ŠRD — guminis meilės magnetas
notaro antspaudas
sulankstytas baltas rankšluostis;
kitka tik srūva pakelės grioviais
tirštai saulės pašviestai srūva
antys nežiūri ton pusėn

net kai susitikome prie muzikinio teatro
planuotai
bet tik dalykiškai
pirkau iš jos knygą
Remarko meilės laiškus Marlenai
o tai bubs simbolika —
pagalvojau
ir jai nyrant iš kriokiančio minčių triukšmo
užverčiau dangiškai galvą
ramu nei debesėlio
nors apačioje vėjas

antakiai visai kitokie
o žiburėliai akių kur
Kur
man nereikia ne
bet kaip visas likęs pasaulis
Kaip

sori —
sako
aš skubu turiu dar su kitais susitikti
kitos knygos ir t.t.
nuskuba

ramybė iš viršaus
ir vėjas iš apačios susijungia kažkur lapijose
noras žudyti nueina gatve
ne
nurieda vežimėlyje linksmas ir išgėręs
nuokalnė ir niekas nestabdo

vargšas Remarkas
ar tai karas
ar tai moterys
ar dedam čia lygybės ženklą
lipam į traukinį
parduodam knygas
leidžiam formų kontūrams keistis