Neturiu nei menkiausio supratimo

Kaip dulkinasi paukščiai

Kaip dvi knygos ore

Puslapiais šiurenasi

Pisasi;

Kaip daili maža krūtis

Baltoj plaštakoj spurda

Į dangų kyla

Dulkėta meilės agonija

Dviejų snapuočių

Kaukšėjimas į paširdžius

Aš irgi paukštis

Oda pašiurpusia

Plunksnų durtuvams

Prasivėrusiomis poromis

Saulėj buvęs

Ir tamsų tamsybėse

Bet taip ir

Neišmokęs apie paukščius

nieko