Žavingasis gražuolis

Ant sienos kabantis laikrodis netiksi

Jis yra kritęs

Į jį pažiūrėjus matosi;

Į žavingąjį gražuolį pažiūrėjus

Irgi daug kas matosi

Liepsnos jo akyse – pavyzdžiui –

Visas stepių įniršis

Ar esi buvęs stepėje?

Ji plika kaip raitelio smilkiniai

Ir plokščia kaip medalis

Savo spindesiu artimas monetai

Žavingasis gražuolis

Ant sienos kabina šalmą

Nes šis yra netikęs

Uždengia jaudinantį vaizdą

Ar yra kas tiek pamišęs visoj stepėj

Kad kėsintųsi atimti

Dangaus alsavimą iš žemės;

Ar yra strėlė tokia aštri pasauly

Ar kas paleisti taip iš lanko geba

Kad skiltų atsivertų meilei ląstos

Kad verstųs iš pakaušio smėlis

Budina garsinis ženklas

Kvietimas į naują apyvartą

Dzingsėjimas pinigo

Energija kraterių

Tik tak

Sako smėlis –

Paskutinis laiko robotas likęs;

Tegul sudega stepė

Žirgui lekiant trupančia lavos pluta;

Tu vienas dykynėj

Žavusis mano gražuoli;

Suskaičiuok iki vieno

Ir atsikelk

Dar kartą nukritęs –

Nėra stepėje sienų

nupūsk mane aukso dažais

vabalai visi kaip į saulę
plast plast
ir susiknežins traškančius kūnus;
į mano tarpuakį
į tankiai kamuojančias
auksinio žmogaus mintis
į mažojo švytinčio išperos melą
į bučinį sklendžiantį sau

metafizinį bučinį
kurį iš nežinia kur
atneša vėjas

raštas su intencija –
išliekantis žodis
įspaudas kūrinijoje
gramatiškai taisyklinga žinutė;
paminėkime ir vėjo pakeltus
mergaičių sijonėlius
t.y.
džiaugsminga mina
palydėkime tokį vaizdinį

bobulė sena žaliu švarkeliu
ir sijonu žaliu
kalba lietuviškai
jau tiek ir tiek metų
ji dora –
jos nepriėmė į pisimosi fakultetą
tad sėdim abu prie bažnyčios
ant akmenų karštų kaip jėzaus širdis
ar nuo saulės kuri Afrikoj per teliką kepdavo blynus
kai dar mažas buvau
žiūrėdavau teliką
ir svajodavau apie pisimosi karjerą;
žiūrim kaip keturi vietiniai
spec. rūbų šarvuotėm apsitaisę
plyta po plytos
glaustai ir įtaigiai
svarbiausia lygiai
montuoja grindinį naują
po mūsų kojomis

bobulė sena
nueina sau

stebėtojai
pamainomis dirba
į tarpus visur
kiša sėklas