nupūsk mane aukso dažais

vabalai visi kaip į saulę
plast plast
ir susiknežins traškančius kūnus;
į mano tarpuakį
į tankiai kamuojančias
auksinio žmogaus mintis
į mažojo švytinčio išperos melą
į bučinį sklendžiantį sau

metafizinį bučinį
kurį iš nežinia kur
atneša vėjas