Neturiu nei
menkiausio supratimo
Kaip dulkinasi
paukščiai
Kaip dvi knygos
ore
Puslapiais šiurenasi
Pisasi;
Kaip daili maža
krūtis
Baltoj plaštakoj
spurda
Į dangų kyla
Dulkėta meilės
agonija
Dviejų snapuočių
Kaukšėjimas į
paširdžius
Aš irgi paukštis
Oda pašiurpusia
Plunksnų durtuvams
Prasivėrusiomis poromis
Saulėj buvęs
Ir tamsų
tamsybėse
Bet taip ir
Neišmokęs apie
paukščius
nieko