Po savo gyvenimo kamšteliu

Ištraukiau gyvenimo moterį

Turėjau dar pakankamai santaupų

Savito žavesio

Įkūrėme savo bažnyčią

Tokią irgi savotišką

Buvom su suknelėmis abu

Sutanomis

Ir pasijoniais

Ir kitais rūbais

Ir nuogi po viskuo

Dieve

Aš mėgstu būti nuogas

Ypač kai tu užsimerki

Ir viskas skęsta;

Ryto migloj nelieka gyvų

Dieve

Aš tau kalbėjau

Visus tuos kartus

Kai į klausimą —

Ką dabar galvoji mielas

Atsakydavau —

Nieko