Thursday, December 22, 2016

Techninis vagonų būvis

Atėjau į traukinių stotį
Kaip aš mylėjau traukinius
Kai tik būdavo laiko
Ilgai seilėtai meilei

Stoties kavinėj trinksi durys
Langai uždaryti
Įprastas tvaikas
Palikt patalpų
Niekaip negal

Valgau pyragą tortą
Lietinių blynų nežinau ką
Bet sluoksniuotą kaip senas kamienas
Kaip stora ranka postsovietinėj kišenėj

Važiuoju namo sunkiu skolintu daiktu nešinas
Reikės gražinti tą didelę juodą akį
Tą meno kūrinį išluptą iš paties kūrėjo meno
Ant žiedo sidabro užmautą dailiai
Mano gulbei
Kuri pagal tvyrančią nuotaiką
Yra juoda

Važiuoju namo
Pagal tvyrančią nuotaiką nujaučiu
Kad grįžt nebeteks

Skirtis ir jungtis
Kaip vagonai
Kol funkcionalūs
Galėjo mūsų sielos

Tikėjau

Kad laisvos

Monday, December 5, 2016

Pavasaris pirmiau pro skylę sienoje

Kaltavau skylę sienoje
Še tau kaimo poete —
Galvojau —
Ir karvę esu melžęs
Ir mano merginos putė buvo tankiai šiaušta

Bet prasibrovus iki vidurio
Kažkas suspaudė
Pakvipo pušim
Lyg atvėrus skardinę konservuotų sakų;
Nepanašėjo į mirtį

Sustok
Palauk
Nei tu tuos rąstus tašei
Nei sienas kėlei
Komforto jis užsimanė
Skylės sienoje
Kanalizacijos
Visų patogumų

Kinišką platkaltį bilsnojau medine kuoka;
Musė prisikėlė ar pan.
Pradėjo zysti
O buvo viduržiemis
Ar čia tas pats kaip su bananais —
Visus metus geltoni
O jei koks žalsvas pasitaiko
Gali padėti į spintelę;
Na žodžiu — Bzzzzzzz
O sakais taip kvepia
Vis Bzzzzzz
O taip kvepia
Jokiam miške taip nėr kvepėję

Iki rąsto vidurio
Skiedros lakstė
Kaip nereikalingas chirurginis grožis
O dabar taip suspaudė;
Giliai traukiau orą iš medinio tunelio
Ar man reikalinga ši skylė sienoje?
Jau per vėlu klausti
Ar tau reikia tiek daug plaukų ten? —
Paklausiau
Bandžiau meiliai
Norėjau žinoti daugiau nei pritinka rąstams;
Mėginau savaip
Subtiliai tvarkyti reikalus

Smogiau ir smogiau
Kaltas pervėrė rąstą pušinį
Še tau kaimo poete —
Viską aš moku

Dabar kalsiu į ašmenis

Sunday, November 20, 2016

Punktūra

Rankos įsitempia
Gaudo dangišką priekalą
Plieninis vilties siūlas
Vejas į kamuolį žalią

Mėlynos mano akys
Didelės ir prieš jas
Mirga marga
Mirga
Migloj
Katastrofa
Pragaras
Tikra katastrofa;
Net paskutinis šokis
Parketu šliaužia veltui
Ir kyšo linguojantys gluosniai
Iš purvo – veltui

Vėl pilnas kibiras
Pokaičio vėjo;
Nugaros veidu
Slenkanti manija
Lyg žodžiai biriai nukaukši;
Raumenų gijomis
Virsta šiaudai
Deginant laiką negyvą maiše
Atpsikaišyk galvą adatom
Ir skaityki poetų knygas
Sunkias
Kaip pradžioje
Kaip prakaitas lovoje;
Pilnas
Kaip įtemptos rankos
Pilnos kraujo
O protas – žinojimo

Atleisk truputį
Mano akys didelės
Vitražai spalvoti
Atleisk dar truputėlį
Ir adatos

Sužydės plunksnomis