jeigu taip užlenkus savo likimą

kaip kelio vingis linksta

kaip koja po stalu slysta

kontaktuojančiai tarp kojų

lėtai ir tyliai 

priėjus iš už nugaros sapnuojančiam

nubraukus žvyrą nuo galvos

ir liekanas iš vakar

susikaupus lyg citrinai

susivarsčius lyg korseto snukiui

lyg pelėsiui ant kerpės užlipus

lėtai ir tyliai

jeigu taip užlenkus savo gyvenimą

kad saulė į akis spigintų

kad šilta ir gera