Po savo gyvenimo
kamšteliu
Ištraukiau
gyvenimo moterį
Turėjau dar
pakankamai santaupų
Savito žavesio
Įkūrėme savo
bažnyčią
Tokią irgi
savotišką
Buvom su suknelėmis
abu
Sutanomis
Ir pasijoniais
Ir kitais rūbais
Ir nuogi po
viskuo
Dieve
Aš mėgstu būti nuogas
Ypač kai tu
užsimerki
Ir viskas skęsta;
Ryto migloj
nelieka gyvų
Dieve
Aš tau kalbėjau
Visus tuos kartus
Kai į klausimą —
Ką dabar galvoji
mielas
Atsakydavau —
Nieko