Rowland S. Howard ir t.t.

Kol E.K. neturi savo skilties jokiam sumautam internetiniam (ar kitokiam) dienrašty, - rašo tik giliai susijaudinęs ir karts nuo karto nusiunčia savo paaugliško vyro brandos gairėmis pakvėpintus tekstus šen bei ten. Vaipaisi? Vaipykis, bet nesistebėk, kai beskaitant ant palangės ims žiedais sproginėti gėlės, ištįs alijošius, nukris musių lavonėliai nuo sovietinio šviestuvo, kad eidamas basas suprastum kiek kainuoja elektra. Ne, E.K. čia ne prie ko, na, beveik ne, čia Rowland S. Howard gitara tonizuoja patalpas garsui, ausis naujam suvokimui. Ši trumpa istorija būtent apie misterį Rowland S. Howard. Na ir apie jo draugelius... Užgink tasai kuris aukštybėse, kad aš, t.y. E.K. nepamestų visai proto ir mėnuliui laižant balkono baliustradas nepradėtų porinti apie knygų muges, Saukos parodas, ar kokius dar spektaklius. Aš gal rūsy augau, o dabar nueinu į tokias vietas ir turiu kompiuterį, galiu rašyti giliai įjausmintus tekstus, ir siųsti brandžiai nuobodiems laikraščiams, visi gali – gali ir E.K.

Atsikėliau sau puikios emocinės ir psichologinės būsenos, maždaug kaip višta su išlindusiom žarnom. Sapnavau, kad greta lovoje guli sesė. Manau, kad tai buvo sapnas, nes sesė tai Anglijoj, o aš tai ne Anglijoj. Kėliausi į tualetą, gėriau vandens, rijau valerijono tabletę ir t.t. - nieko, t.y. - jokio miego, na, gal kelios minutės sesei pasapnuot. Girdėjau Jaunatis pareina su savo užtemimais, tai gal tikrai dalykai tarpusavy susiję betarpiškai kaip kokybiško užtrauktuko sąkandis. Kaip ten rašė GeorgijusLobžanidzė? (Kas, kas?)

Mėnuo – jataganas danguje
ir mėnuo – jataganas
paslėpsnyje.

(Vertė Jonas Liniauskas ir Irina Jermakova.)

Šiaip jau ieškojau S. Gedos panašaus palyginimo, bet internetui matyt tiesiog nestovėjo tuo klausimu. Internetas užtat knygą „Freskos“ pavadino pomirtine. Dar vadina erotiška provokacija, o „Šiaurės Atėnuose“ mirga nuobodi diplomatiška antraštė „Nekorektiškas Sigitas...“ Skaičiau ir aš. Beveik visą. Nieko sau dalykas. Tik stebėjausi kodėl didžiojoj bibliotekoj tų freskų bent dvylika dūsauja lentynoje.

Ak, prašiau juk pasergėti mano kuklų, naktinį klaviatūros fingerinimą... Gal stipriai nenukrypau. Visi žino kas yra jataganas, taip? Toks aštrus, kuris duria, pjausto ir kapoja. Tokius veiksmus darydavo ir Rowland S. Howard skleidžiamos gitaros mutacijos, - naujas garso lygis, gryna energija- jeigu paklausite manęs, taip ponios ir ponai, taip. Skeletinis požemių grafas, įkritusiais skruostais, pažemiui ant kaklo kanbančia gitara ir tikslia ranka drožiantis nepamirštamus rifus. Nuolankusis roko dievas atlėpusiom ausim ir flaneliniais marškiniais be rankovių įkvėptas David Bowie bei kitų progressive rock, glam atlikėjų, o gal ir šeimyninių muzikos vakarų namuose. Gimė 1959m. Bičas iš Australijos kur būna daug saulės.

E.K., kita vertus, ėjo negyvos gamtos plantacijomis, tiesė rankas į šonus, ieškojo energijos, turėjo jos būti, kažkur, po lapais. Gal ir buvo, bet E.K. jautė tik šaltą prakaitą ir kūną kaustančią įtampą. Protas lyg ir teisingai fiksavo visai nepavojingus kūdikių vežimėlių sąstatus. Lyg ir. Šalikas veržė ir varžė.

Yra dar (vis dar) toks kitas bičas iš Australijos Nick Cave. 1978m., šie du ir dar keli nariai iškilmingai vadinosi: „The Birthday Party“, pagal filmų pavadinimų vertimo tradicijas Lietuvoje, būtų galima iš anglų kalbos išversti: Tolimųjų Kraštų Pankai ar kaip nors panašiai. Ką jie išdarinėjo scenoje, net visko matęs E.K. išsprogdina akis prie kompiuterio! Apie Nick'ą reiktų atskiro straipsnio, tad net nepradėsiu. Kaip žinia Australija yra netoli nuo Azijos, tad heroinas ten pigesnis nei Anglijoj, bent jau tais laikais būdavo, ir daug didesnis procentas žmonių kaifuodavo šiaip sau, reakreaciniais tikslais. Jaunuoliai buvo pratę „linksmintis“. Australija buvo nepasiruošusi tokiai muzikai, o Londonas ir t.t. buvo nepratęs tokioms intensyvioms atlikėjų intraveninėms linksmybėms. Grupei buvo sunku. Bet kažkas sakė, kad komfortas nėra patogi terpė kūrybai. Suprantama, tokių teiginių vartojimas tikrai nepadeda tokių teiginių paneigti. Žodžiu, grupė patraukė į Vakarų Vokietiją, ten buvo kur kas linksmesnė tuometinė terpė, mažai kas rūpinosi ateitimi. 1983m. grupė išsiskyrė paskleisdama skoningą triukšmaujantį skambesį plačiau, dar plačiau.

Tamsos princas, Rowland'as, daug ir godžiai skaitė, jau būdamas šešiolikos metų parašė dainą „Shivers“, po to dar daug, daug gabalų. Paklausykit:„Silver Chain“, „Dead radio“, „Pop Crimes“ ir kitų. Iškarpa iš dainos „Pop Crimes“.

The Catholic church cannot verify
That there's a single soul in hell
It's just a wasteland of adversity
Devoid of all but the sound of wedding bells
From this vast expanse of nothing
Nothing good will come of this
But the hole in the zero
And an open-heart-surgery kiss

(niekas nevertė)

Duokit ir savo vaikams paklausyti ar dar ką. Ne, heroino niekam nesiūlau.

Kaip jau spėjote suprasti E.K. savo muzikinį neišmanymą bandė užmaskuoti visokiais literatūriniais šnarpštalais, kuriuose, irgi beje prastokai nardo. Bet juk sakiau – augau rūsy. O kaip sakė Rowland S. Howard: „Outta The Black & Into The Ether“.

Panašios savijautos ir sėdėjau kavinėje, ir žmonės vis dar atrodė keisti, ir keikiau savo nerimą, kosminį jautrumą ar dar kokį poetinį šlamštą. Valgiau tortiliją su falafeliais, kiosko su prastu tualetu šefei-padavėjai-valytojai melavau, kad skanu. Tada ilgokai mąsčiau kokios spalvos čia buvo melas. Turbūt baltas, kaip Rowland'o pirštai, kaip Sigito kakta, kaip jatagano ašmenys... Sutikau pažįstamą gatvės muzikantą, pasėdėjau valandėlę, buvo gera, žmonės nebe atrodė baisūs, tada mane išvijo, nevisai, bet sakė, kad sugeriu visą energiją, tad mandagiai įsižeidęs pasišalinau. E.K. pasišalina. E.K. - Eilėraštis karste:

kvėpuoji metalu
šaltu anglies dvideginiu
kol šitas sunkis
neatsagsto sagų
neužpila sąstingiu krūtinės

nuostabi gatvė
muzikos konservatorija
angelas nyksta
jo ledo kirtiklis
alkanas; nori tave apkabinti